Atsiradau internetinėj erdvėj jau prieš tūkstantį laiko, bet jau nebepykstu.
Anonimiškumas yra gerai, vienok. Kad ir koks buvau šalininkas tų, kurie rėkauja, kad skaitojai turi matyti kas čia per autorius, dabar byloju visai atvirkščiai. Ir nieko čia nepadarysi, nebepykstu.
Užsienis yra gerai, vienok. Kad ir koks buvau šalininkas tų, kurie rėkauja, kad užsienis yra gaidys, dabar byloju visai atvirkščiai. Ir nieko čia nepadarysi, nebepykstu.
Karts nuo karto atnaujint tinklaraštį yra visai neblogai, vienok. Kad ir koks buvau šalininkas tų, kurie rėkauja, kad update’int reikia kasdien, dabar byloju visai atvirkščiai. Nu ir kas, man gi galima, aš gi nebepykstu!
Ir prasidės kelionės, ir pamesiu batus… O tada jau supyksiu…
